„New York Times“ bestseleris ir nauja „Žmogaus ribų“ autoriaus knyga, kurioje skaitytojai supažindinami su sudėtingu genetikos, fiziologijos ir sporto medicinos kursu.
Aptardamas prieštaringai vertinamą vadinamąją 10 tūkst. valandų taisyklę, leidžiančią patraukliai paaiškinti sportinės sėkmės priežastis, Davidas Epsteinas ėmėsi didžiosios diskusijos, kas svarbiau – prigimtis ar mokymasis, ir aiškinosi, kaip toli pažengė mokslas, ieškodamas atsakymo į šį klausimą. Pristatydamas duomenis, kuriuos surinko pabuvojęs tiek žemiau ekvatoriaus, tiek aukščiau poliarinio rato, taip pat įdomius pokalbius su geriausiais mokslininkais ir olimpiniais čempionais, interviu su sportininkais, kurie turi retų genetinių mutacijų ar fizinių savybių, Epsteinas skatina mus permąstyti pačią sportiškumo esmę.
Diskusija sena kaip ir sporto varžybos. Ar tokios žvaigždės kaip Usainas Boltas, Michaelas Phelpsas ir Serena Williams yra genetiniai mutantai, atsiųsti į Žemę, kad užkariautų pasirinktą sporto šaką? Ar tiesiog normalūs žmonės, kurie treniruodamiesi tarsi apsėsti ir pasitelkę valią peržengė savo biologines ribas?
Dauguma mokslininkų ir rašytojų nesiryžta aptarinėti genetikos klausimų, nes baiminasi rasinių ir etninių stereotipų klampynės. Pateisindamas savo reputaciją, Epsteinas šios temos ėmėsi nė nedvejodamas. — „The Washington Post“
Būtina perskaityti sportininkams, tėvams, treneriams ir kiekvienam, kuris nori sužinoti, ko reikia siekiant būti geriausiems. — George Dohrmann, „Play Their Hearts Out“ autorius
Nepamenu kitos knygos, kuri taip užburtų, leistų šviestis ir būtų tokia provokuojanti kaip „Sporto genas“. Epsteinas visiems laikams pakeitė mano požiūrį į geriausius sportininkus ir jų pasiekimus. — Malcom Gladwell.
„New York Times“ bestseleris ir nauja „Žmogaus ribų“ autoriaus knyga, kurioje skaitytojai supažindinami su sudėtingu genetikos, fiziologijos ir sporto medicinos kursu.
Aptardamas prieštaringai vertinamą vadinamąją 10 tūkst. valandų taisyklę, leidžiančią patraukliai paaiškinti sportinės sėkmės priežastis, Davidas Epsteinas ėmėsi didžiosios diskusijos, kas svarbiau – prigimtis ar mokymasis, ir aiškinosi, kaip toli pažengė mokslas, ieškodamas atsakymo į šį klausimą. Pristatydamas duomenis, kuriuos surinko pabuvojęs tiek žemiau ekvatoriaus, tiek aukščiau poliarinio rato, taip pat įdomius pokalbius su geriausiais mokslininkais ir olimpiniais čempionais, interviu su sportininkais, kurie turi retų genetinių mutacijų ar fizinių savybių, Epsteinas skatina mus permąstyti pačią sportiškumo esmę.
Diskusija sena kaip ir sporto varžybos. Ar tokios žvaigždės kaip Usainas Boltas, Michaelas Phelpsas ir Serena Williams yra genetiniai mutantai, atsiųsti į Žemę, kad užkariautų pasirinktą sporto šaką? Ar tiesiog normalūs žmonės, kurie treniruodamiesi tarsi apsėsti ir pasitelkę valią peržengė savo biologines ribas?
Dauguma mokslininkų ir rašytojų nesiryžta aptarinėti genetikos klausimų, nes baiminasi rasinių ir etninių stereotipų klampynės. Pateisindamas savo reputaciją, Epsteinas šios temos ėmėsi nė nedvejodamas. — „The Washington Post“
Būtina perskaityti sportininkams, tėvams, treneriams ir kiekvienam, kuris nori sužinoti, ko reikia siekiant būti geriausiems. — George Dohrmann, „Play Their Hearts Out“ autorius
Nepamenu kitos knygos, kuri taip užburtų, leistų šviestis ir būtų tokia provokuojanti kaip „Sporto genas“. Epsteinas visiems laikams pakeitė mano požiūrį į geriausius sportininkus ir jų pasiekimus. — Malcom Gladwell.