„Plastikinių gulbių girgždėjime. Šeškus“ - tai erdvus pasakojimas iš vaizdų ir žodžių.
Lietuvos avangardo pradininko Algirdo Šeškaus fotografijose kasdieniškas, turinio prasme niekuo neypatingas vaizdas, tokia nereikšminga kasdienybė, atsitiktiniai žmonės dabar po keturiasdešimties metų įgauna naujas reikšmes. Žiūrint į jo fotografijas svarbu suvokti, jog ne tik iš matomų dalykų jos susideda. Tuomet kyla klausimas „tai kas gi ten nufotografuota?“
Knygoje senos Algirdo fotografijos vaikų rankose tapo laisvos kūrybinės improvizacijos instrumentais, todėl kito ir transformavosi, kol atgimė naujose medijose. Gretinami fotografo ir vaikų darbai išlaisvina mus nuo tikrovę ribojančios racionalios tvarkos, siūlo naujai atrasti motyvus ir paieškoti kitų dailės kūrinio sukūrimo alternatyvų. Daug erdvės paliekama fantazijai...
Knygoje „Plastikinių gulbių girgždėjime. Šeškus“ vaizdai, tekstai ir eilės susipina į vieną vaizdinį, įvairiomis priemonėmis tyrinėjamas fotografinis atvaizdas. Daugiasluoksnį Šeškaus fotografijų turinį, kuriame nieko reikšminga lyg ir nevyksta, subjektyviais tekstais interpretuoja įvairūs menininkai, Lietuvos meno ir kultūros tyrinėtojai. Fotografijas vaizdais iškonstruoja dailės mokyklos vaikai, ir viską savotiškai dekonstruoja pati knygos sumanytoja menotyrininkė Malvina Jelinskaitė sukurdama vizualiai įtaigų eksperimentinį meno kritikos pavyzdį.
„Plastikinių gulbių girgždėjime. Šeškus“ - tai erdvus pasakojimas iš vaizdų ir žodžių.
Lietuvos avangardo pradininko Algirdo Šeškaus fotografijose kasdieniškas, turinio prasme niekuo neypatingas vaizdas, tokia nereikšminga kasdienybė, atsitiktiniai žmonės dabar po keturiasdešimties metų įgauna naujas reikšmes. Žiūrint į jo fotografijas svarbu suvokti, jog ne tik iš matomų dalykų jos susideda. Tuomet kyla klausimas „tai kas gi ten nufotografuota?“
Knygoje senos Algirdo fotografijos vaikų rankose tapo laisvos kūrybinės improvizacijos instrumentais, todėl kito ir transformavosi, kol atgimė naujose medijose. Gretinami fotografo ir vaikų darbai išlaisvina mus nuo tikrovę ribojančios racionalios tvarkos, siūlo naujai atrasti motyvus ir paieškoti kitų dailės kūrinio sukūrimo alternatyvų. Daug erdvės paliekama fantazijai...
Knygoje „Plastikinių gulbių girgždėjime. Šeškus“ vaizdai, tekstai ir eilės susipina į vieną vaizdinį, įvairiomis priemonėmis tyrinėjamas fotografinis atvaizdas. Daugiasluoksnį Šeškaus fotografijų turinį, kuriame nieko reikšminga lyg ir nevyksta, subjektyviais tekstais interpretuoja įvairūs menininkai, Lietuvos meno ir kultūros tyrinėtojai. Fotografijas vaizdais iškonstruoja dailės mokyklos vaikai, ir viską savotiškai dekonstruoja pati knygos sumanytoja menotyrininkė Malvina Jelinskaitė sukurdama vizualiai įtaigų eksperimentinį meno kritikos pavyzdį.